. . . .
Jurga Vidugirienė | Masters Of Calm
Jurga Vidugirienė

Jurga Vidugirienė – moteris, žmona, devyngalvis drakonas, keturių vaikų ir Whatansu stovyklų mama.

Mano misija festivalyje: Priminti „nepatogias“ atžalas auginančioms mamoms, kad jos nėra vienos. Kad jų vaikai – ne Dievo bausmė, o dovana. Kad mūsų, suaugusiųjų, darbas – netrukdyti vaikams augti, padėti vaikams būti laimingiems ir tai daryti neaukojant savo savasties.

Mano pokyčio istorija: Buvo laikas, kai kreivai žiūrėdavau į su savo vaikais prekybos centruose nesusitvarkančius tėvus. Piktinausi nesuprasdama, kaip vaikas gali neklausyti suaugusiojo. O tada mums gimė Jovaras – nuostabiai protinga, siautulinga, emocinga bei, gydytojų teigimu, hiperaktyvi asmenybė. Buvo akivaizdu, kad jis netelpa į jokius visuomenės nustatytus rėmus. Jo narsa neretai būdavo palaikoma neišsiauklėjimu, jo nepatogūs klausimai – įžūlumu, jautrumas ir atvirai reiškiamos emocijos – elgesio sutrikimu, o neįtikėtina atmintis ir turtingas žodynas gąsdino žmones. Visus tuos metus mes su vyru, it daugybos lentelės, mokėme jį bendrauti su kitais, būti kolektyve, draugauti. Ir, kai prieš ketvertą metų, į Masters of Calm atvyko „Happily Gifted“ vadovė Rineke Derksen ir papasakojo apie apdovanotuosius – itin aukšto intelekto vaikus, supratau, jog mano vaikas ne nuskriaustas, o apdovanotas. Todėl ir važiavau į Olandiją, mokiausi, ieškojau būdų, kaip padėti savo vaikui priimti save tokį, koks jis yra. Vieną stažuotės dieną į Rineke vadovaujamo centro salę įbėgo kokių ketverių metų vaikas. Mačiau jo žvilgsnį, smalsumu tviskančias akis. Jis buvo toks linksmas, laimingas, kad aš apsiverkiau. Verkiau, nes galvojau apie savo vaiką, kuris darželyje visada buvo vadinamas blogu, nes negalėdavo nusėdėti vienoje vietoje, paklusti kolektyvinei sąmonei sinchroniškai valgyti, piešti, miegoti. Vis svarstau, kas būtų buvę, jei darželyje vietoj badymo pirštais ir sakymo, kad esi kitoks, jam būtų buvę pasakyta – tu esi šviesus vaikas… Žinau, kad mano Jovaras – ne vienintelis. Žinau, kad yra daugybė mamų, auginančių standartų neatitinkančius vaikus ir dėl to jaučiančių kaltę. Noriu jas suburti bendram patirtiniam užsiėmimui, paraginti pasidalinti savo istorijomis, kartu paieškoti ir surasti būdų padovanoti savo vaikams laimingą vaikystę, o sau – lengvumo ir ramybės.

Categories