Marija May Mikalauskienė
Vyrenijus Andrijauskas

Nuo ankstyvos vaikystės turėdavau ryškių, protu nepaaiškinamų išgyvenimų. Šie patyrimai mano gyvenime lėmė daugelį pasirinkimų. Nuo labai reikšmingų šeimos ir karjeros posūkių, iki mažiau matomų, bet ne mažiau svarbių elemetų, kaip mityba, sportas ar poilsis. Nuolatinė skaidrumo, šviesos ir meilės paieška atvedė į didesnį sąmoningumą daugelyje sričių, o studijų metu ir į intensyvų vidinės evoliucijos kelią. Po daugelio metų vidinių praktikų ir individualaus darbo su dvasinio augimo specialistais, savo matymu ir atradimais dalinuosi su žmonėmis, kuriems taip pat artimas savityros, sąmoningumo, meilės kelias. Šiuo metu visos mano veiklos integruoja emocinį, esybinį ir dvasinį žmogaus evoliucionavimą. Nesvarbu, ar mokau apie santykius, ar apie viešąjį kalbėjimą, visur kaip pamatą integruoju gilesnį savęs patyrimą ir harmoningesnį ryšį su pasauliu. Emocinį ir dvasinį intelektą profesionaliai studijuoju jau 12 metų. Mano viešojo kalbėjimo profesionali karjera prasidėjo dar prieš 22 metus. Abiejuose srityse atsakymų ieškojau tiek Lietuvoje, tiek su įvairiais garsiais užsienio specialistais, mokytojais ir dvasiniais Meistrais.

Atsitapatinimo galia: kaip nustoti gyventi automatiškai?

Daugelis žmonių visą gyvenimą gali nugyventi vien tik reaguodami į aplinkybes, kitus žmones ir paplitusias idėjas. Jiems net gali atrodyti, kad jie laisvi ir renkasi tokie būti patys. Kad tai, “kas esu” yra autentiška. Pavyzdžiui, kai kažkas man nemalonus aš “spontaniškai” sureaguoju replika ar humoro lašeliu. Arba tiesiog šaltumu. Tačiau iš tiesų ši reakcija, nors ir skirtinga nuo tavo pažįstamų žmonių, tėra nulemta tavo patyrimų praeityje: tavo matytų santykių, žiūrėtų filmų, skaitytų knygų ir kt. Iš tiesų dažniusiai tame nėra apsisprendimo, aiškaus suvokimo, ar ir kodėl noriu sureaguoti taip, kaip reaguoju. Mano praeities įspaudai smegenų neurotinkle lemia mano elgesį. Kitaip tariant… daugelis gyvename robotiška, nulemtą gyvenimą. Štai kodėl nejaučiame gyvenimo skonio, nerealizuojame daugelio savo unikalių talentų ir negebame sukurti gyvenimo, apie kurį svajojame. Nes už mus “kuria” praeitis. Gyvenimas atsitapatinus nuo šių reakcijų visiškai kitoks! Jame tu kuri savo gyvenimą sąmoningai ir dėmesingai. Jame tu laisvas nuo vidinių programų veikloje, santykiuose ir kitur. Tu kur kas kūrybingesnis ir spontaniškesnis. O tavo gyvenimas – kur kas geriau atspindi tavo esybę ir giliausius širdies troškimus. Kaip patekti į šią būseną? Kaip būti joje ne tik medituojant, bet kiekvieną gyvenimo akimirką? Kas yra atsitapatinimas ir kodėl jis toks svarbus ateities, pokyčių visuomenei?